Antibiotikai. Ką būtina žinoti apie jų vartojimą?

 

1928 metais Aleksandras Flemingas atrado pirmąjį antibiotiką – peniciliną. Šis atradimas išgelbėjo daugelio žmonių gyvybes bei atvėrė naują antibiotikų erą. Šiandien gydymas ligoninėse sunkiai įsivaiduojamas be antibiotikų. Jais gydomos pneumonijos, gerklės bakteriniai uždegimai, odos ligos, antibiotikų paskiriama profilaktiškai prieš operacijas. Atrodo, jog bakterijos tapo nebe tokios klastingos žmonijai, tačiau Darvino natūralios atrankos principai galioja visiems gyviems organizmams. 2015 metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija išplatino informaciją apie bakterijas, kurios tampa rezistentiškos (atsparios) antibiotikams, kai jų vartojama per daug ir ne pagal paskirtį. Šiandien rezistentiškumas antibiotikams kelia vis didesnį rūpestį, o mokslininkai prognozuoja, jog gali ateiti tokia diena, kai mes nebeturėsime antibiotikų gydyti net paprastoms infekcijoms.

Kas yra antibiotikai?

Antibiotikai – tai vaistai, kurie sunaikina bakterijas arba užkerta kelią jų augimui bei dauginimuisi. Antibiotikai virusų neveikia. Pats populiariausias antibiotikas – penicilinas. Vėliau jo pagrindu atsirado kitų antibiotikų – ampicilinas, amoksicilinas, benzylpenicilinas. Jie  veikia įvairių rūšių bakterijas bei skiriama skirtingoms infekcijoms gydyti. Šiandien medicinoje sutinkamos 7 didelės antibiotikų grupės ir priskaičiuojama per 100 jų rūšių, priklausomai nuo gamintojo bei sudėties.

Kaip veikia antibiotikai?

Antibiotikai veikia vienu iš šių būdų:

  • Bakteriocidiškai – bakterijos užmušamos. Šiuo atveju bakterijos ląstelės sienelė ar pati ląstelė suardoma. Penicilinas pasižymi bakteriocidiniu poveikiu.
  • Bakteriostatiškai – sutrikdomos gyvybiškai svarbios bakterijų funkcijos ir užkertamas kelias jų formavimuisi.

Antibiotikų pritaikymas

Antibiotikai skiriami gydyti infekcijoms, kurias sukėlė bakterijos, grybai arba parazitai. Antibiotikai virusų neveikia.

Susirgus, būtina išsiaiškinti, kas sukėlė infekciją. Daugumą peršalimo ligų – gerklės uždegimą, slogą, sukelia virusai, tad šiuo atveju antibiotikai nereikalingi. Vartojant antibiotikus ne pagal paskirtį arba per dažnai, kyla rizika, kad bakterijos taps rezistentiškos (atsparios) antibiotikams.

Plataus spektro antibiotikai skiriami gydyti dideles, išplitusias infekcijas. Mažesnio spektro antibiotikai veikia tik tam tikros rūšies bakterijas. O taip pat vieni antibiotikai veikia aerobines bakterijas (bakterijos, kurių gyvavimui reikalingas deguonis), kiti – anaerobines (bakterijos, kurių gyvavimui deguonis pražūtingas).

Kai kuriais atvejais antibiotikai paskiriami profilaktiškai prieš chirurgines intervencijas – pilvo, ortopedines operacijas.

Antibiotikų pašaliniai reiškiniai:

  • Viduriavimas – tai vienas dažniausių antibiotikų sukeliamų pašalinių reiškinių. Paprastai viduriavimas atsiranda dėl Clostridium difficile bakterijų išvešėjimo. Šių bakterijų randama sveiko žmogaus žarnyne, kurios gyvuoja kaip natūrali žarnyno flora. Pavartojus antibiotikų, o ypač klindamicino, linkomicino, cefalosporinų, šios bakterijos išveša ir gali atsirasti viduriavimas. Patekusios į aplinką klostridijos gali susargdinti aplinkinius ir sukelti gyvybei pavojingas infekcijas. Nuo šios infekcijos gali apsaugoti probiotikų, jogurtų su aktyviomis bakterijų kultūromis vartojimas, o taip pat  labai svarbu rankų higiena, dezinfekcija.
  • Kiti virškinamojo trakto sutrikimai: pykinimas, vėmimas, spazmai. Prieš vartojant antibiotikus būtina išsiaiškinti, ar galima juos vartoti su maistu. Nedidelis maisto kiekis kartu su antibiotikais mažiau dirgina virškinamąjį traktą, o ypač vartojant amoksiciliną, doksicikliną, tačiau tetracikliną būtina gerti ant tuščio skrandžio.
  • Burnos, virškinamojo trakto, makšties grybelinės infekcijos.
  • Alergija – kai kuriems žmonėms išsivysto alergija antibiotikams, dažniausiai penicilinui. Alergija gali pasireikšti odos bėrimu, liežuvio ir veido ištinimu, kvėpavimo sutrikimu. Šios alerginės reakcijos gali būti labai pavojingos – ištikti anafilaksinis šokas, tuomet prireiks skubios medicininės pagalbos. Apie turimą alergiją visada būtina pranešti gydytojui, o taip pat apie tai turi būti pažymėta medicininėje kortelėje ar ligos istorijoje.

Retesni pašaliniai reiškiniai – akmenų susidarymas inkstuose dėl sulfanilamidų, krešėjimo sutrikimai dėl cefalosporinų, jautrumas šviesai dėl tetraciklino, kurtumas dėl eritromicino ar aminoglikozidų vartojimo.

Antibiotikų sąveika

Prieš pradedant vartoti antibiotikus, būtina informuoti gydytoją apie kitus vartojamus vaistus, vitaminus ar žolinius preparatus. Paprastai vartojant antibiotikus būtina visiškai atsisakyti alkoholio. Alkoholio ir antibiotikų kombinacija gali sukelti stiprius galvos, skrandžio skausmus, karščio pylimą, pykinimą.

Kai kurie antibiotikai sumažina kontraceptinių tablečių efektyvumą, tad tuo metu patariama naudoti papildomas apsaugos priemones.

Cefalosporinai gali padidinti kraujavimo riziką, jei jie vartojami kartu su heparinu ar orfarinu.

Tetraciklinų negalima vartoti kartu su pieno produktais.

Antibiotikų vartojimas

Antibiotikai gali būti vartojami per burną (per os), leidžiami ar lašinami į veną, taip pat injekuojami į raumenis arba barstomi, tepami, lašinami tiesiogiai ant pakenktos vietos.

Dauguma teisingai parinktų antibiotikų pradeda veikti po poros valandų. Pradėjus gydymą antibiotikais svarbu išgerti visą paskirtą antibiotikų kursą. Neretai pacientai po kelių dienų pasijunta geriau ir nutraukia jų vartojimą, galvodami jog pasveiko, tačiau bakterijos gali sugrįžti ir smogti stipresne infekcija.

Antibiotikai vartojami nustatytomis valandomis, kad kraujyje būtų pastovus vaistų kiekis. Jei pamirštama išgerti antibiotikus nustatytą valandą, tuomet būtina juos išgerti iš karto prisiminus, tačiau jei iki sekančios antibiotikų dozės liko ne daug laiko, pamirštą dozę reikėtų praleisti ir išgerti naują. Dvigubos antibiotikų dozės vartoti nepatartina.

Jei praleidžiamos dvi ar daugiau dozių, būtina informuoti gydytoją. Laiku išgerti antibiotikus  gali padėti įrašytas priminimas telefone, darbo kalendoriuje arba kai antibiotikų vartojimas susiejamas su tam tikrais kasdieniais veiksmai (išsivalius dantis, per vakarienę ir t.t.).

Rezistentiškumas antibiotikams

superbug

Vis daugiau bakterijų tampa rezistentiškos (atsparios) antibiotikams. Tai kelia didelį susirūpinimą PSO bei medikams. Niūriausiose prognozėse numatoma, jog gali ateiti tokia diena, kai bakterijų nebeveiks jokie antibiotikai, o paprastas sodininko įsidūrimas į pirštą, apendicito operacija, organų transpantacija ar gimdymas gali baigtis tiesiog mirtimi.

 „Superblakės“ – taip šiandien vadinamos bakterijos, kurios atsparios daugeliui antibiotikų. Viena iš jų plačiau pažįstama MRSA infekcija. Prieš keletą metų JAV aprašytas atvejis, kai moteris svečiuodamasi Indijoje susilaužė šlaunikaulį bei Indijoje ilgą laiką buvo gydoma ligoninėse dėl kaulo infekcijos. Kai pagaliau moteris grįžo  namo į JAV, konstatuota nemaloni tiesa, jog nėra antibiotikų, išgydyti šiai rezistentiškai klebsiela infekcijai, tad moteris mirė nuo sepsio nesulaukusi gydymo.

Šiuo metu pastebima, jog vis sunkiau gydymui pasiduoda lytiniu keliu plintanti gonorėja. Vos keli vaistai belikę, kurie gali išgydyti tuberkuliozę – tai liga, kurios gydymui naudojama ypač daug vaistų bei nuolat daugėja antibiotikams rezistentiškų formų.

Pietų Azijoje atrasta nauja grėsminga bakterija, pavadinta NDM – 1. Ši superblakė rezistentiška karbapenemams ir randama E.coli ir klebsiela bakterijose. Tai Naujojo Delio Metallo – beta – laktamazė – 1 (NDM – 1) bakterija. Tai iš Indijos atkeliavusi superblakė, kuriai pradžią davė prastos sanitarinės sąlygos šioje šalyje bei neatsakingas antibiotikų vartojimas.  Šio supermonstro neveikia jokie antibiotikai. Deja, žmonėms keliaujant, ši superblakė jau plinta už Indijos ribų. Registruoti šios superbakterijos atvejai Jungtinėje Karalystėje, JAV.

Bakterijos per daugelį metų prisitaikė prie cheminių medžiagų, kurios turėdavo jas nužudyti ir įgijo atsparias, o mums žmonėms grėsmingas formas. Darvino natūralios atrankos principai galioja visiems gyviems organizmams, o taip pat ir bakterijoms. Tai neišvengiamas fenomenas, kuris gali būti tik sulėtintas. Mūsų kaip slaugytojų užduotis – informuoti visuomenę, savo pacientus apie tinkamą antibiotikų vartojimą  – antibiotikais gydoma tik paskyrus gydytojui, antibiotikai vartojami reguliariais intervalais per parą, turi būti suvartojamas visas paskirtas antibiotikų kursas, savo antibiotikų neskolinti kaimynams, draugams ir pačiam nesiskolinti iš kitų. O taip pat labai svarbu fizinis aktyvumas, adekvati mityba, rankų plovimas – stiprindami imunitetą, rūpindamiesi savo kūnu ir sveikata, rečiau sirgsime.

Šaltiniai:

http://dailynurse.com/teach-patients-antibiotics/

https://nurse.org/articles/superbugs-nurses-and-antibiotic-resistance/

www.bbc.com/news/health-21702647

http://www.confidenceconnected.com/blog/2017/01/09/what-should-patients-know-about-antibiotics/

https://www.nhs.uk/chq/Pages/860.aspx?CategoryID

https://nhi.no//sykdommer/infeksjoner/diverse/antibiotika/

https://www.huffingtonpost.com/the-conversation-africa/seven-hard-facts-about-an

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *