Dar neseniai jis tekėjo svetimame kūne – su savo charakteriu, su savo mintimis,- o dabar ta rusva sveikata sunkiasi į jį. Argi daugiau nieko joje neslypi? ~A. Solženicynas
Kraujo perpylimas arba hemotransfuzija – tai donoro kraujo ar jo kraujo komponentų sulašinimas į veną pacientui. Daugiausia kraujo sunaudojama onkologinėms ligoms gydyti, o taip pat pacientams, netekusiems daug kraujo dėl chirurginių intervencijų, patirtų traumų, tam tikrų ligų, sudėtingo gydymo.
Kraujas ir jo komponentai
Konservuotas kraujas – tai kraujas, paimtas iš donoro į sterilų su antikoaguliantu maišą. Dažniausiai naudojamas kitų kraujo komponentų gamybai, retesniais atvejais perpylimui. Perpilant konservuotą kraują būtina jį lašinti per 170-200 µm filtrą.
Eritrocitų masė – tai kraujo komponentas, gaunamas iš konservuoto kraujo, pašalinus dalį plazmos. Eritrocitų masės perpilamos pacientui per 2-3 val nuo atšildymo pradžios, jei pacientas didelio greičio netoleruoja – ne ilgiau kaip per 4 val. Lašinant ilgiau, iškyla bakterijų augimo pavojus. Lašinama per 170-200 µm filtrą. Joks tirpalas, išskyrus 0,9% NaCl tirpalą, negali lašėti lašinant kraują ar eritrocitų masę. Gali būti naudojama eritrocitų masė be trombocitų ir leukocitų sluoksnio, gali būti užpildyti pridėtiniu tirpalu, nuplauti eritrocitai, eritrocitai pridėtiniame tirpale, eritrocitai be leukocitų.
Šviežiai šaldyta plazma – tai kraujo komponentas, gaminamas iš konservuoto kraujo arba surenkamas aferezės būdu ir per 1 val užšaldomas iki -30° C temperatūros. Šis komponentas turi reikiamą krešėjimo faktorių, albumino ir imunoglobulinų kiekį. Lašinama kiek galima greičiau, nes po plazmos atitirpinimo koaguliacijos faktoriai tampa nestabilūs.
Krioprecipitatas – tai komponentas, gaunamas iš šviežiai šaldytos plazmos, turintis plazmos krioglobulino frakciją. Komponento tūris – 10-20 ml. Didžiausią dalį krioprecipitato sudaro VIII krešėjimo faktorius, Wilebrando, XIII krešėjimo faktorius, fibrinogenas, fibronektinas. Perpilami per 170-200 µm filtrą. Naudojama hemofilijos, Wilebrando ligų gydymui, diseminuotai intravaskulinei koaguliacijai, kraujavimui gydyti.
Trombocitų masė – komponentas, gautas koncentruojant šviežio konservuoto kraujo trombocitus nustatytame plazmos kiekyje. Visą laikymo laikotarpį trombocitai turi būti judrūs, todėl laikomi inkubatoriuje – maišytuve. Prieš perpylimą trombocitus patariama pamaišyti, perpilama per 170-200 µm filtrą. Negalima lašinti trombocitų per tą pačią lašinę, kurioje jau lašėjo kiti kraujo komponentai. Lašinama kiek įmanoma didesniu greičiu, atsižvelgiant kaip pacientas tai toleruos. Taip pat naudojami afereziniai trombocitai, kurie gaunami iš donoro kraujo, aferezės būdu atskiriant trombocitus, likusioji dalis sugrąžinama donorui.
Granulocitų dozė– aferezės būdu gauta koncentruota granulocitų suspensija. Perpilama pacientams, kuriems pasireiškia infekcija su granulocitopenija, kai antibiotikų terapija neefektyvi. Naudojama infuzija su 170-200 µm filtru.
Albuminas – kraujo plazmos pakaitalas, kuris gaminasi kepenyse ir normaliai cirkuliuoja plazmoje. Albuminas gaminamas 5-20%. Lašinama 40-60 lašų per minutę greičiu. Naudojamas paprastas infuzijos rinkinys.
Faktorius VIII ir faktorius IX – krešėjimo faktoriai išleidžiami farmacinių preparatų forma ir pagal veikliosios medžiagos kilmę skirstomi į:
- Pagamintus iš donoro plazmos (plazminiai)
- Pagamintus biotechnologiniu metodu (rekombinantiniai)
Leidžiami intraveniniu būdu pagal gydytojo nustatytą gydymo planą.
Žmogaus protrombino kompleksas – šiame komplekse yra nuo vitamino K priklausomų II, VII, IX ir X kraujo koaguliacijos faktorių. Atskiedžiamas ir švirkščiamas į veną. Naudojamas kai norima koreguoti varfarino poveikį krešėjimui ar jo sukeltam kraujavimui mažinti, kai trūksta II ir X kraujo krešėjimo faktorių.
Pasiruošimas kraujo transfuzijai
Kraujo, jo komponentų perpylimą atlieka gydytojas arba gydytojo prižiūrimas slaugytojas. Gydytojui nusprendus, jog pacientui yra būtina hemotransfuzija, pacientas pasirašo sutikimo lapą kraujo perpylimui. Jei pacientas negali išreikšti savo valios dėl esamos sveikatos būklės, sprendimą priima gydytojas.
Toliau gydytojas pildo eritrocitų masės (konservuoto kraujo) užsakymo ir parinkimo lapą ir važtaraštį. Kitiems kraujo komponentams ir preparatams pildomas važtaraštis bei paciento sekimo lapas.
Ruošiantis perpilti konservuoto kraujo, eritrocitų masę, slaugytojas į vakuuminį vakuteinerį paima paciento kraujo, ne mažiau kaip 7 ml, apie tai pažymima užsakymo lape, nurodant paėmimo datą ir laiką. Prie paciento lovos yra nustatoma kraujo grupė, o tyrimo rezultatą įvertina gydytojas. Paciento kraujo grupė įrašoma užsakymo lape ir ant mėgintuvėlio.
Mėgintuvėlis su paciento krauju bei užsakymo lapu ir važtaraščiu nešami į laboratoriją, kurioje nustatoma paciento kraujo grupė bei rėzus faktorius, parenkamas kraujas bei atliekami suderinamumo mėginiai.
Ruošiantis lašinti šaldytą plazmą, taip pat nustatoma paciento kraujo grupė ir rėzus faktorius, jei to nebuvo padaryta jūsų įstaigoje. Šaldyta plazma parenkama pagal paciento kraujo grupę ir rėzus faktorių, suderinamumo mėginiai neatliekami.
Gavus parinktą eritrocitų (konservuoto kraujo) masę, sužinomas paciento vardas ir pavardė, sutikrinama su duomenimis, esančiais ant parinktos pakuotės. Sutikrinama kraujo grupė ir rėzus faktorius.
Kaip atliekama kraujo transfuzija?
- Paaiškinkite pacientui apie numatomą procedūrą bei jos svarbą.
- Užsimaukite pirštines.
- Užpildykite lašinę sistemą su filtru 0,9 % fiziologiniu tirpalu.
- Eritrocitų masę (konservuotą kraują) ar kitus kraujo komponentus sušildykite bent iki kambario temperatūros (geriausia iki 37°), išskyrus kraujo plazmą.
- Prieš kraujo transfuziją būtina išmatuoti pacientui kūno temperatūrą, kraujospūdį, pulsą, kvėpavimo dažnį, o duomenis užrašyti transfuzijos protokole
- Užpildę lašinę sistemą fiziologiniu tirpalu, toliau užstatykite lašinti kraują ar jo komponentus.
- Pradžioje būtina atlikti biologinius tapatumo mėginius – 3 kartus su 3 minučių pertrauka srove perpilama po 10-15 ml kraujo, stebima ar nėra pulso, kvėpavimo padažnėjimo, dusulio, veido paraudimo, neramumo, AKS kritimo, skausmo juosmens ar pilvo srityje. Minėtiems požymiams neatsiradus, transfuzija tęsiama toliau. Šie mėginiai atliekami su kiekvienu eritrocitų (konservuoto kraujo) ar plazmos maišu.
- Kraujo transfuzijos metu nelašinkite jokių kitų tirpalų į veną ( o ypač dekstrozės, kuri gali sukelti hemolizę) ir neleiskite jokių vaistų.
- Po kraujo perpylimo kraujo maišai saugomi 72 val 2-6° temepratūroje, vėliau išmetami.
- Po transfuzijos 3 val kas valandą yra sekama paciento būklė – matuojama temperatūra, AKS, pulsas, kvėpavimo dažnis ir užrašoma transfuzijos protokole. Po 3 val paimamas paciento šlapimas makroskopiniam tyrimui.
- Kitą dieną paimamas paciento kraujo bei šlapimo tyrimas.
Kraujo perpylimo komplikacijos
Alerginės reakcijos – jas gali iššaukti jautrumas donoro kraujo antikūniams, kurie reaguoja su recipiento antigenais. Gali atsirasti:
- Odos paraudimas
- Bėrimas
- Niežėjimas
- Gerklų edema, sunku kvėpuoti.
Karščiavimas nehemolizinis – jį sukelia padidėjęs jautrumas donoro baltiesiems kraujo kūneliams, trombocitams ar plazmos baltymams. Tai viena dažniausių hemotransfuzijų komplikacijų. Stebima:
- Staigus drebulys ir karščiavimas
- Odos paraudimas
- Galvos skausmas
- Nerimas
Septinės reakcijos – atsiranda tuomet, kai perpilamas kraujas ar jo komponentai, užkrėsti bakterijomis. Pasireiškia:
- Drebulio epizodais
- Vėmimu
- Krenta arterinis kraujo spaudimas
- Aukšta temperatūra
Kraujotakos perkrovimas – ši komplikacija gali atsirasti tuomet, kai kraujas lašinamas per dideliu greičiu, o kraujotakos sistema negali prisitaikyti. Pasireiškia:
- Padidėjusiu veniniu spaudimu
- Apsunkintu kvėpavimu
- Girdimi karkalai
- Įtemptos kaklo venos
- Kosulys
- Pakilęs arterinis kraujo spaudimas
Hemolizinės reakcijos – jas sukelia donoro kraujo ar kraujo produktų nesuderinamumas su recipiento krauju. Šios reakcijos yra retos ir dažniausiai jas lemia medicinos darbuotojų klaida. Pasireiškia:
- Apatiniu nugaros skausmu (pirmas požymis). Tai uždegiminis inkstų atsakas į netinkamą kraują.
- Šaltkrėčiu
- Pilnumo jausmu
- Odos paraudimu
- Dažnu kvėpavimu
- Arterinio kraujo spaudimo kritimu
- Kraujavimu
- Šoku
- Ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu.
Vėlyvosios hemolizinės reakcijos- šios reakcijos pasireiškia 2-14 dieną po kraujo transfuzijos. Stebima:
- Nedidelė gelta
- Karščiavimas
- Hemoglobino sumažėjimas
- Teigiama Kumbso reakcija
Šios reakcijos nėra dažnos, išsivysto pacientams, kurių kraujyje pasigamina antikūnų prieš raudonųjų kraujo kūnelių antigenus, kurių jų kraujyje nėra. Taip gali nutikti pacientams, kuriems anksčiau yra buvę kraujo perpylimų, žmonėms po transplantacijos bei nėščiosioms. Paprastai tai praeina be ypatingo gydymo, tačiau retesniais atvejais gali išsivystyti sunki anemija ar inkstų funkcijos nepakankamumas.
Pastebėjus transfuzijos metu besivystančią komplikaciją:
- Nedelsiant nutraukite hemotransfuziją, atjunkite lašinę sisteemą.
- Naują lašinę užpildykite 0,9 % NaCl tirpalu ir pradėkite lašinti.
- Informuokite gydytoją.
- Jei pacientas skundžiasi dusuliu, suteikite pusiau sėdimą padėtį ir duokite kvėpuoti deguonies.
- Kas 5 minutes sekite paciento pulsą, AKS, kvėpavimo dažnį.
- Paimkite paciento šlapimo tyrimą dėl hemoglobino šlapime.
- Kraujo pakuotę kartu su lašine sistema ir visomis etiketėmis atiduokite į laboratoriją ištyrimui.
- Vykdykite gydytojo nurodymus.