Paskelbta

Parkinsono liga

Kas tai yra?

Parkinsono liga – tai lėtinė, neurodegeneracinė liga, kuri paveikia žmogaus judėjimą. Liga pasireiškia drebuliu (tremoru), raumenų įtempimu, koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimais.

Šie simptomai atsiranda dėl nervinių ląstelių pažeidimo smegenų dalyse, kurios atsakingos už judėjimą – corpus striatum ir substantia nigra. Šiose smegenų dalyse gausu nervinių ląstelių, gaminančių dopaminą.

Dopaminas yra signalinė medžiaga, neurotransmiteris, jo pagalba impulsai siunčiami į galvos smegenis ir į kūno nervines ląsteles. Dopaminas atsakingas už judesius, motyvaciją bei apdovanojimo jausmą. Jo trūkstant,  atsiranda judesio sutrikimai, prislėgta nuotaika, apatija, nuovargio jausmas.

Pirminis Parkinsono ligos simptomas– rankų drebėjimas arba kitaip vadinamas tremoru. Vėliau žmogui darosi sunku atlikti kasdienius veiksmus dėl raumenų įtempimo(rigidiškumo), užtrunka ilgesnį laiką juos atlikdamas, daro tai lėtai, atsiranda raumenų įtempimas rankose, kojose.  Žmogus pradeda mažiau judėti, atsiranda pusiausvyros sutrikimai.

Priežastys

Kodėl žmonės suserga šia liga, nėra tiksliai žinoma, tačiau su amžiumi galimybė susirgti didėja. Galvojama, jog įtakos gali turėti paveldimumas bei tam tikri aplinkos faktoriai- kontaktas su toksinais, galvos traumos.

Kai kuriems žmonėms atsiranda simptomai, panašūs į Parkinsono ligos simptomus, tai vadinama parkinsonizmu. Parkinsonizmas gali būti būdingas sergantiems  Alzheimerio liga,  Lewi kūnelių demencija arba pasireikšti kaip pašalinis vaistų poveikis, ypač vartojant antipsichotinius vaistus.  Parkinsonizmą taip pat gali išprovokuoti smegenų infekcijos ir sužalojimai, smegenų bei kraujagyslių ligos, apsinuodijimas. Skaičiuojama, jog pasaulyje šia liga serga 1-2 proc. virš 60 metų žmonių.

Simptomai

Parkinsono ligos simptomai bei jų pasireiškimo intenysvumas gali labai skirtis. Klasikiniai simptomai – drebėjimas, raumenų įtempimas, sulėtėję judesiai bei pusiausvyros problemos. Šalia fizinių simptomų neretai iškyla ir viena ar keleta psichinių problemų.

Drebėjimas – vienas pagrindinių Parkinsono ligos simptomų. Būdingas ritmiškas drebėjimas, kuris skiriasi kai žmogus dreba iš baimės ar šalčio. Būdingiausias yra rankų drebėjimas (tremoras), o ypač ramybėje. Pacientas dreba mažiau, kai rankos yra judesyje bei miegant. Tremoras gali suaktyvėti išgyvenant baimę, stresą, nerimą. Drebėjimas be kita ko provokuoja seilėtekį.

Raumenų įtempimas (rigidiškumas)– pirmiausiai pajuntamas rankose ir kojose, vėliau jaučiamas visame kūne. Manoma, jog dėl raumenų įtempimo žmogaus kūno padėtis įgauna sulinkusio, pasvirusio į priekį žmogaus pozą. Raumenų įtempimas riboja pacientų judesius ir yra labai nemalonūs. Specialaus tyrimo pagalba stebimi netolygūs ir kapoti raumenų judesiai.

Sulėtėję arba nutrūkę judesiai (hipokinezė) – Parkinsono liga sergantis žmogus pastebi, kad jam reikalingas ilgesnis laikas pradėti atlikti judesį nei anksčiau, judesiai yra ilgiau trunkantys, sunku juos koordinuoti. Tampa sunku vaikščioti. Ėjimas gali prasidėti trypčiojimu vienoje vietoje, o pradėjus eiti, nėra rankų judesių.

Mimikos sumažėjimas veide – tai būdinga pažengusioje Parkinsono ligos stadijoje, todėl jų veidas įgauna tarsi spoksančią išvaizdą.

Susilpnėjęs balsas ir prasta artikuliacija – vėlesnėse ligos stadijose pacientui sunku garsiai ir aiškiai kalbėti, iškyla komunikacijos problemos. Seilėtekis, rijimo sutrikimai sąlygoja, jog žmogus negali nuryti savo seilių ar jas išspjauti, sunku ryti maistą, gerti.

Pusiausvyros problemos – būdingos vėlesnėse stadijose. Dauguma praranda refleksinius judesius, reikalingus pasipriešinimui, pvz.- jei bus pastumti, kris be pasipriešinimo jėgos. Taip pat  pacientai gali skųstis galvos svaigimu, dažnai tai  susiję su AKS kritimu atsistojus iš gulimos padėties.

Seborėja – tai padidintas riebalų išsiskyrimas odoje, todėl oda ir plaukai atrodo riebaluoti, pleiskanoti. Ypač tai pastebima vėlesnėse ligos stadijose.

Susilpnėjusi uoslė – kai kuriems žmonėms sumažėja arba visiškai pradingsta uoslė 1-2 metus prieš atsirandant kitiems Parkinsono ligos simptomams. Ligos metu pakinta skonio pojūčiai, sumažėja apetitas, prastėja mityba. Apetitą mažina ir atsiradę rijimo sutrikimai.

Skausmai – dauguma skundžiasi raumenų skausmais. Šiuos skausmus gali sąlygoti betiksliai raumenų judesiai drebant, raumenų įtempimas bei judesių sulėtėjimas. Dažniausiai skundžiamasi skausmais pečių juostoje, klubo ar kelio sąnario regione. Kai kuriuos kankina kojų mėšlungis, neramių kojų sindromas.

Užkietėję viduriai ir šlapinimosi problemos – susilpnėja žarnyno ir šlapimo pūslės raumenys, žmogus mažiau valgo, sunku nuryti, gauna nepakankamai skysčių ir skaidulų, o taip pat mažiau juda, tai sąlygoja vidurių užkietėjimą. Susilpnėję šlapimo pūslės raumenys sąlygoja, jog net esant nedideliam kiekiui šlapimo pūslėje, reikia keltis ir eiti į tualetą.

Nuovargis, jėgų nebuvimas – priežasčių gali būti daug – netikslingas raumenų naudojimas, psichinis stresas, pergyvenimai dėl savo ligos, pakitimai smegenyse, depresija.

Miego sutrikimai – dauguma pacientų sako, jog miega gerai, tačiau dažnai prabunda dėl poreikio eiti į tualetą, dėl skausmo ar nerimo. Kai kurie patiria kojų mėšlungį nakties metu, todėl prabunda. Dienos metu jaučiasi pavargę, be energijos.

Haliucinacijos – pacientai, vartojantys vaistus Parkinsono ligai kontroliuoti dažnai patiria haliucinacijas. Tai gali būti dėl per didelės vaisto dozės. Parinkti tinkama dozę gydytojui ne visada yra paprasta.  Dažnai susiduriama su dilema – didesnė vaisto dozė gali kontroliuoti ligos simptomus, tačiau sukels haliucinacijas.  Dalis pacientų mano, jog geriau patirti šiek tiek haliucinacijų, nei būti varginanam Parkinsono tremoro ir sukaustymo.

Depresija – ypač dažna Parkinsono ligos atveju. Daugiau nei pusė pacientų išgyvena depresiją vieną ar keletą kartų savo ligos eigoje. Tyrimai rodo, jog depresiją gali sąlygoti organiniai pakitimai smegenyse, o taip pat tai susiję su savo funkcijų ir gebėjimų praradimu.

Demencija – ketvirtadalis pacientų suserga demencija pažengusioje Parkinsono ligos eigoje. Dauguma sergančiųjų yra senyvi, tad panašu, jog statistiškai jie galėtų susirgti demencija, jei ir neturėtų Parkinsono ligos. Demencija sergant Parkinsono liga atsiranda dėl degeneracinių pakitimų tam tikrose smegenų dalyse, todėl simptomai skirsis nuo Alzheimerio ligos. Neretai tokie pacientai serga ir sunkia depresija.

Diagnozė

Specifinių tyrimų Parkinsono ligai nustatyti nėra. Liga nustatoma remiantis klinikiniais, neurologiniais tyrimais, išsamia ligos istorija. Taip pat gali būti atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai, kurie atmestų kitas diagnozes.

Šiuo metu Lietuvos mokslininkai, pasitelkę dirbtinį intelektą, kuria programėlę, kurios pagalba būtų galima ankstyvoje stadijoje iš žmogaus balso nustatyti Parkinsono ligos pradžią. Ši programėlė padėtų užbėgti ligai už akių, pradėjus ankstyvąjį gydymą.

Gydymas

Parkinsono liga nėra išgydoma, tačiau vaistų pagalba kontroliuojami ligos simptomai bei pagerinama gyvenimo kokybė.

Levodopa – tai vienas pagrindinių vaistų Parkinsono ligos atveju. Šis vaistas smegenyse paverčiamas dopaminu bei mažina motorinius simptomus, susijusius su šia liga. Šiuos vaistus reikia gerti dažnai, tuo pačiu metu. Tai svarbu, jog vaisto koncentracija kraujyje išliktų tolygi.

Minusas, jog šie vaistai gali sukelti haliucinacijas, įtarumą, klaidingus įsitikinimus, ypač didinant vaisto dozę. Šiuos simptomus galėtų koreguoti antipsichotiniai vaistai, tačiau dažnai jie patys sukelia parkinsonizmą. Atsiradus psichozei, svarbu kad gydytojas apsvarstytų jos priežastys ir įvertintų vaistų dozes. Dažnai levodopa kombinuojama kartu su carbidopa, kad pagerintų gydymo efektyvumą ir sumažintų pašalinių reiškinių poveikį.

Kitos, simptomus lengvinančios priemonės – fizioterapija, ergoterapija, darbas su logopedu. Kai kuriais atvejais taikomas chirurginis gydymas – gilioji smegenų stimuliacija.

Slaugos ypatybės

  1. Teisingas vaistų administravimas – svarbu, kad pacientas reguliariai gertų vaistus nustatytu laiku, tai užtikrins geresnį simptomų valdymą.
  2. Saugios aplinkos sukūrimas – pašalinti nereikalingus daiktus, trukdančius saugiai judėti aplinkoje, batai stabiliais padais, neslystančios kojinės, stabilūs kilimai, geras apšvietimas. Visos šios priemonės mažina griuvimo riziką.
  3. Geros mitybos užtikrinimas – svarbu, kad pacientas valgytų subalansuotą maistą, vartotų pakankamai skysčių, reguliariai tuštintųsi. Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda rijimo sutrikimai.
  4. Bendravimo ypatumai – Parkinsono liga paveikia žmogaus artikuliaciją bei gebėjimą bendrauti. Pakinta balsas, sunku reikšti savo mintis, ilgas atsakymo laikas, seilėtekis – visa tai skatina aplinkinius žmones galvoti, jog sergantysis šia liga nepajėgia sekti pokalbio ir jame dalyvauti. Svarbu, kad artimieji bei pacientą prižiūrintys asmenys išmoktų bendrauti su Parkinsono liga sergančiu pacientu. O tam reikia kantrybės, akių kontakto, kalbėti aiškiai ir lėtai, užduoti paprastus klausimus į kuriuos galima atsakyti taip arba ne. O taip pat svarbu stebėti paciento kūno kalbą, stengtis suprasti, ką žmogus nori pasakyti.
  5. Skausmo valdymas – skausmas Parkinsono ligos atveju yra didelė problema. Skausmą sukelia raumenų rigidiškumas, ribotas judėjimas, nevalingi raumenų susitraukimai, ilgas buvimas vienoje padėtyje ir kt. Svarbu klausti paciento apie skausmą, stebėti veido išraišką, kūno kalbą.
  6. Emocinė pagalba – susidūrimas su liga paveikia žmogų emociškai ir psichologiškai, dažnai šią ligą lydi depresija, todėl svarbu pacientui suteikti kuo daugiau žinių apie šią ligą, jautriai atsakyti, nukreipti pas specialistus.
  7. Fizinė terapija – fizinių pratimų, pagalbinių priemonių pritaikymas.
  8. Pagalba su ADL – ligai progresuojant pacientui prireikia daugiau pagalbos kasdieniniame gyvenime – padėti nusiprausti, apsirengti, nusiskusti, pavalgyti ir kt.

Keletas įdomių faktų

Parkinsono liga pirmą kartą buvo aprašyta 1817 metais britų gydytojo James Parkinson esė “An Essay on the Shaking Palsy“ (Esė apie drebantį paralyžių).

1960 m. levodopos atradimas sukėlė didelę revoliuciją Parkinsono ligos gydyme. Ši medžiaga gebėjo praeiti kraujo smegenų barjerą bei palengvinti ligos simptomus.

Holivudo aktoriui Michael j.Fox Parkinsono liga diagnozuota 1991 metais. Jis tapo vienas iš šios ligos svarbos skleidėju bei remėju pasaulyje.

Šaltiniai:

Demensomsorgens ABC Perm 1 hefte 4,5 Knut Engedal, Vigdis Drivdal Berentsen, 2017

Paskelbta

Ortostatinė hipotenzija

Ortostatinė hipotenzija – tai būsena, pasireiškianti arterinio kraujo spaudimo(AKS) sumažėjimu, pakilus pacientui iš gulimos ar sėdimos padėties į stovimąją.

Pacientai dažnai pasakoja, jog pasikėlus iš lovos ar nuo kėdės aptemsta akyse, svaigsta galva, iškyla pavojus nualpti.

Priežastys:

  • Dehidratacija – nepakankamas skysčių kiekis organizme gali sąlygoti AKS sumažėjimą atsistojus.
  • Vaistai – AKS mažinantys, diuretikai, barbitūratai, opiatai, antidepresantai, neuroleptikai gali išprovokuoti OH, gali atsirasti kaip pašalinė reakcija į vaistus.
  • Nervų sistemos ligos – Parkinsono liga, diabetinė neuropatija, neurodegeneracinės ligos.
  • Širdies ligos – bradikardija, širdies vožtuvų problemos.
  • Vyresnis amžius – su amžiumi kraujagyslės praranda elastingumą, kinta autonominė nervų sistema, todėl vyresnio amžiaus žmonės dažniau linkę i OH. Tai dažnai tampa griuvimų bei susižalojimų priežastimi.
  • Ilgas gulėjimas lovoje – po sunkių ligų, operacijų  sumažėja kraujo tūris.

OH mechanizmas

Suaugusiam žmogui pakilus į stovimą padėtį, 300 – 800 ml kraujo susirenka kojų kraujagyslėse.Tai sumažina kraujo kiekį, patenkantį į širdį, todėl laikinai sumažėja minutinis širdies tūris (cardiac output) ir nukrinta arterinis kraujo spaudimas.

Mūsų kraujagyslėse yra specialūs baroreceptoriai, ypač aortoje ir miego arterijose. Šie receptoriai fiksuoja AKS sumažėjimą ir siunčia signalą į smegenis. Smegenys duoda signalą kraujagyslėms susitraukti, o ypač kojose, ir AKS sureguliuojamas. Esant OH, atsakas į pakitusią kūno padėtį gali būti nepakankamas arba pavėluotas.

Įtarus ortostatinę hipotenzija, galima atlikti testą.

Pirmiausia pacientas paguldomas į lovą ir ramiai pagulima ne mažiau kaip 5 min.

Išmatuojamas lovoje AKS ir pulsas.

Lėtai pasikeliama iš lovos į stovimą padėtį.

Išmatuojamas AKS ir pulsas iškart atsistojus, vėliau po 1 ir 3 min.

Ortostatinė hipotenzija nustatoma, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas yra daugiau kaip  20 mmHg arba diastolinis (apatinis) daugiau 10 mmHg sumažėjęs atsistojus iš gulimos padėties.

Norint išvengti ortostatinės hipotenzijos sukeltų galvos svaigimų, griuvimų būtina pacientą mokyti lėtai atsikelti nuo kėdės, lėtai  pakilti iš lovos, ypač po ilgo gulėjimo.

Pirmiausiai pacientas keletą minučių sodinamas lovoje su pakeltu galvūgaliu.

Toliau leidžiama pasėdėti keletą minučių ant lovos krašto nuleistomis kojomis ant žemės.

Palankstomos pėdos per čiurnas pirmyn ir atgal, tai suaktyvina raumeninę venos pompą, kraujas greičiau grįžta į širdį ir padidėja kraujo kiekis širdies susitraukimo metu.

Mokinamas ramiai, giliai pakvėpuoti.

Stojantis iš lovos visada būkite šalia.

Svaigstant galvai, esant pavojui nualpti, pasodinkite pacientą arba saugiai paguldykite ant grindų.

Paskelbta

Sėkmingai užbaigtas tėvystės perdegimo ir vaikų su psichikos sutrikimais pagalbos projektas

VšĮ „Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centras“ kartu su partneriais: BĮ „Diemedžio“ ugdymo centru, BĮ „Kretingos rajono švietimo centru“ bei Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynu nuo gegužės mėn. įgyvendino LR Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą projektą pavadinimu: „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“. Bendra projekto vertė 42 244, 80 Eur, iš fondo buvo skiriamas finansavimas – 40 132,56 Eur projekto veiklų vykdymui.

Projekto mokslinės vadovės prof. dr. Brigitos Kreivinienės teigimu, tokio pobūdžio projektai yra itin aktualūs, savalaikiai ir labai reikalingi. Tėvams, kurie augina vaikus su psichikos ir elgesio sutrikimais pagalbos reikia tikrai daug. Projektai, kuomet nemokamos paslaugos teikiamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose – itin aktualūs. Pastebėjome, kad Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajono tėvai labai mielai jungėsi į tikslinius mokymus net vasarą. Daugiausia dėmesio sulaukė ištisiniai, ciklais vykdomi pagalbos mokymai ir konsultacijos, dėl to galvojama, jog ateityje reiktų plėsti paslaugas ciklais vykdomų konsultacijų. Tėvai tokiuose mokymuose ir konsultacijose sukuria savo saugią erdvę, yra galimybė su ta pačia grupe gilintis į savo problemų analizę ir spręsti iškylančias problemas.

Šio projekto metu buvo sukurtas specializuotas tinklapis tėvams, auginantiems vaikus su negalia www.neurosensomotorika.lt čia talpinama informacija apie įvairius sutrikimus, bei labai aktualu, kad sukurtas Metodinis vadovas apie kultūros ir meno metus, kurie padeda įveikti stresą: https://www.neurosensomotorika.lt/metodine-medziaga/metodinis-studiju-vadovas/ Siekiant didesnės sklaidos, šis metodinis vadovas laisvai prieinamas ne tik svetainėje, tačiau ir Lietuvos bibliotekose atviros prieigos resursuose.

Į vykdomą projektą įsijungė labai daug Lietuvoje puikiai žinomų lektorių. Doc. dr. Aelita Bredelytė tėvus supažindino su tėvystės perdegimo reiškiniu, požymiais, pagalbos galimybėmis, pristatė šiuo metu vykstančius tyrinėjimus. Psichologė Justina Gervytė-Cechanovičė subūrė tėvus meniniams patyrimams dailės terapijoje, psichoterapinė konsultantė Sonata Lygnugarienė projekte tėvus sukvietė į Filmų terapiją, terapinį skaitymą ir geštalt metodo patyrimus „Kas aš esu?“, doktorantė Indrė Dirgėlaitė pristatė CVT metodą, doc. dr. Indrė Dirgėlienė – interviziją ir etnokultūrinę terapiją.  Ilgiausiai truko psichologės Renatos Jasevičienės biblioterapijos terapiniai ciklai organizuoti tėvams ir vaikams, meno terapijos užsiėmimai vaikams su Vida Miškine.

Projekto vadovės teigimu, „šie septyni mėnesiai įgyvendinant projektą pavadinimu „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“ praskriejo kaip viena diena. Šiame projekte turėjome įvairiausių patirčių – nuo sudėtingų, nuovargio, išsekimo situacijų iki naujos pradžios, pozityvių akimirkų, šviesos, įgalinimo momentų. Projekto kelyje sutikome labai daug tėvelių, kurie augina ypatingus vaikus. Kiekvienas susitikimas mums buvo didžiulė šventė, o tai, kad tėveliai taip gausiai jungiasi į grupes ir patyrimus – buvo nuostabiausias mūsų darbo įvertinimas bei šio projekto prasmingumas. Daugybė padėkos laiškų ir žinučių mus pasiekė po kone kiekvienų mokymų. Sutikome ir daug vaikučių bei jaunuolių, kurie atvėrė mums savo brangias širdis ir mus įsileido. Esame labai dėkingi už pasitikėjimą ir dovanojamą meilę“.

Taip pat šiame projekto įgyvendinimo kelyje labai daug prisidėjo ne tik partneriai, tačiau ir jų kolegos, klasteriai bei juose savanoriaujantys ir dirbantys žmonės: Aurelija Kasparavičienė (Šilutės raj.), Vaidota Vaišienė (Kretingos raj.), Vilija Jonušaitytė-Brosse (Klaipėdos raj.) bei VšĮ „Elgesio sprendimai“ ir „Mažojo Princo Akademija“ bei nuostabios Loreta Latakienė ir Rita Karvelienė.

Paskelbta

Mergaitė berniukų pasaulyje: apie mergaičių autizmą

Dr. Brigita Kreivinienė

Autizmo spektro sutrikimas yra raidos sutrikimas, kuris dažniausiai pastebimas per komunikavimo, elgesio ir socialinio bendravimo problemas. Mokslinės studijos skelbia, kad autizmo spektro sutrikimo diagnostikoje vyrauja lyties faktorius: autizmo spektro sutrikimas ženkliai dažniau nustatomas berniukams nei mergaitėms. Dažniausiai minima, kad berniukų ir mergaičių, diagnozuotų autizmo spektro sutrikimu proporcija yra 4:1, yra ir mokslinių studijų, kurios skelbia proporciją net 16:1, tačiau šios proporcijos yra labai diskutuojamos.

Trumpai apie autizmo spektro sutrikimą

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) dažniausiai stebimas 1-3 vaiko gyvenimo metais, tačiau užsienio patirtis rodo, jog gali būti nustatomas žymiai anksčiau. Šis sutrikimas priklauso psichikos ir elgesio sutrikimų grupei ir galima teigti, kad itin plačiai tyrinėjamas, siekiant padėti žmonėms kuo geriau socializuotis bendruomenėje, tyrinėjami didžiausią naudą turintys metodai ir pagalbos priemonės. Autizmo atveju lengviausiai pastebimi įvairūs sąveikos su kitais kitoniškumai. Tai gali būti socialinės ir emocinės sąveikos sutrikimai. Pavyzdžiui, vaikai gali bendrauti, žaisti su daug vaikų, tačiau kontaktas atrodo „paviršutiniškas“, atrodo, kad trūksta emocinio gylio, dalijimosi jausmais, emocijomis, prieraišumo, vaikas gali negebėti pats inicijuoti kontakto su kitais vaikais. Autizmo spektro sutrikimas dažniausiai lydimas fizinio ir socialinio raštingumo iššūkių – vaikams su metais vis sunkiau suprasti žmogaus kūno kalbą, gali nesuprasti įvairiausių veido mimikų, netiesioginės kalbos, pajuokavimų, anekdotų. Todėl socialinėse situacijose gali kilti problema, kai vaikas ar jaunuolis nežino kokio atsako iš jo norima situacijoje ir susidurs su sunkumu ją nuspėjant.

Lyčių skirtumai diagnostikoje

Egzistuoja itin daug įvairiausių teorijų dėl ko galėtų skirtis mergaičių ir berniukų diagnozuojamas ASS. Dažniausiai keliamos hipotezės, jog tai gali būti genetiniai skirtingumai, smegenų funkcijų veiklos skirtingumai, mokymosi skirtingumas bei ne visi berniukams taikomi diagnostikos įrankiai tinka mergaičių vertinimui. Mokslinėse studijose diskutuojama, jog, jei mergaitėms nustatomas ASS dažniausiai jos turi ir žymų intelekto sutrikimą. Tuo tarpu nesant intelekto sutrikimo nustatyti gali būti sudėtingiau būtent dėl egzistuojančio lyčių skirtumo. Lyginant skirtingumus tarp mergaičių ir berniukų su ASS yra pastebima, jog mergaitės turi žymiai daugiau socialinių įgūdžių, komunikacinių gebėjimų, imitavimo, geresnį dėmesio sukaupimą, o elgesio problemos joms dažniausiai nebūdingos. Būtent dėl tokių priežasčių mergaičių autizmo spektro diagnostika gali būti žymiai vėlesnė nei berniukų. Kaip ir JAV autizmo tyrinėtojos Allison B. Rato nuomone, mergaitėms gali būti ne tik žymiai vėliau nustatomas autizmas, bet ir klaidingai nustatoma ASS diagnozė dėl pačios diagnostikos specifiškumo. Pavyzdžiui, kaip teigia ši neuropsichologė, berniukams būdinga stereotipinė elgsena, kas praktiškai visai nepasireiškia mergaitėms ASS atveju arba pasireiškia itin retai.

Kokie lyčių skirtumai pasireiškia paauglystėje?

Kaip jau buvo minėta, daugelis mokslininkų diskutuoja dėl lyčių skirtingumo nustatant ASS diagnozę. Dažniausiai mergaičių ASS pastebimas prasidėjus paauglystei. Tuo metu bendravime su bendraamžiais yra būdingas abipusis santykių palaikymas, dalijimasis jausmais, išgyvenimais, nuolatinio socialinio kontakto palaikymas, reikalingi problemų sprendimo įgūdžiai. Mergaitėms paauglystėje iškyla socialiniai sunkumai greitai atreaguoti bendravime su grupe vaikų – stebima, kad joms reikia laiko suprasti pasakytą sakinį, perprasti socialinę situaciją. Dėl to vadinamos „greito-tempo“ situacijos kelia labai daug sunkumų, ypač išlaikant ilgalaikes draugystes. Tuo tarpu berniukams paauglystėje svarbiau „daryti“ nei daug kalbėti ar dalintis išgyvenimais, todėl jiems gali būti lengviau palaikyti draugystės santykius.

Skirtingi konfliktavimo būdai

JAV autorių grupė, Cridland E.K. ir kiti mini, jog jeigu pažiūrėtume į neurotipinės raidos berniukų ir mergaičių komunikavimo skirtingumus paauglystėje, didžiausi skirtingumai matomi konfliktų sprendimo situacijose. Pavyzdžiui, berniukų konfliktai yra dažniausiai atviresnio tipo, lengvai matomi – tai gali būti pasistumdymas, žodinė agresija ar pan., kas matoma santykyje tarp dviejų vaikų ar jaunuolių. Mergaitės dažniau naudoja subtiliai paslėptus konfliktavimo būdus platesnėje grupėje. Tai gali būti – kikenimas, akių vartymas, apkalbos ir pan., dažniausiai įtraukiant trečią asmenį. Mergaitėms, turinčioms ASS dažniausiai toks sudėtingas komunikavimo būdas gali būti neperprantamas, dėl to jos patiria didesnę socialinės izoliacijos riziką bei joms gali išsivystyti kiti psichikos sutrikimai, kaip depresija, nerimo sutrikimas, valgymo sutrikimai ar įtakoti jų žemą savivertę.

Straipsnis atspindi tik VšĮ „Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centras“ nuomonę. Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Straipsnis remiasi moksliniais šaltiniais:

Cridland, E.K., Jones, S.C., Caputi, P. et al. Being a Girl in a Boys’ World: Investigating the Experiences of Girls with Autism Spectrum Disorders During Adolescence. J Autism Dev Disord 44, 1261–1274 (2014). https://ezproxy.biblioteka.ku.lt:4073/10.1007/s10803-013-1985-6.

Fombonne, E. Epidemiological trends in rates of autism. Mol Psychiatry 7 (Suppl 2), S4–S6 (2002). https://doi.org/10.1038/sj.mp.4001162. Ratto A.B. (2021). Commentary: What’s so special about girls on the autism spectrum? – a commentary on Kaat et al. (2020). Journal of Child Psychology and Psychiatry, 62(1), 107–109. https://doi.org/10.1111/jcpp.13284

Paskelbta

Delyras. Atpažinti ir koreguoti.

Net 1 iš 4 senyvo amžiaus pacientų ligoninėje išsivysto delyras. Deja, ši būklė ne visada diagnozuojama arba nustatoma per vėlai.

Dažnai medicinos personalas turi per mažai žinių apie šią būklę. Slaugytojų vaidmuo ypač svarbus delyro diagnozavimui jo pradinėse stadijose. Glaudžiai bendraudami su pacientais, matydami juos ištisą parą, patyrę slaugytojai anksti gali nustatyti prasidedantį delyrą ir apie tai informuoti gydytoją.

Kas yra delyras?

Delyras – tai ūmus, praeinantis smegenų funkcijos sutrikimas, kuris pasireiškia sąmonės sutrikimu, dezorientacija, haliucinacijom, kognityvinių funkcijų susilpnėjimu, koncentracijos sutrikimu, sutrikusiu miego ritmu, sumažėjusiu arba priešingai suaktyvėjusiu psichomotoriniu tempu.

Apie 20- 45 proc. sergančių senyvo amžiaus žmonių patiria delyrą. Apie 30-35 proc. būdingas hiperaktyvus delyras, kuris pasireiškia motoriniu neramumu. Apie 20-25 proc. – hipoaktyvus delyras, pasireiškiantis apatija, mieguistumu. 40- 45 proc. būdingas mišrus delyras, kuomet simptomai kinta paros eigoje.

Prasidėjus delyrui stebimas paciento mieguistumas, sumažėjusi dėmesio koncentracija, pakitęs miego ritmas. Žmogui yra sunku suprasti, kas sakoma, būdingi klaidingi įsitikinimai, regos haliucinacijos.

Labai dažnai pacientams sutrinka atmintis bei orientacija įvykiams “čia ir dabar“.

Delyras gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.

Kuo žmogus labiau nusilpęs fiziškai bei kuo labiau susilpnėjusios jo kognityvinės funkcijos, tuo daugiau galimybių išsivystyti delyrui.

Delyrinė būklė įvardijama kaip sunki būklė ir neretai baigiasi funkciniu pažeidimu ar net mirtimi.

Delyrą predisponuojantys faktoriai:

  • Senyvas amžius
  • Kognityvinis susilpnėjimas
  • Prasta bendra būklė bei nepakankama mityba
  • Regos bei klausos susilpnėjimas
  • Lėtinės ligos
  • Gausus vaistų vartojimas
  • Preterminalinės būklės sergant sunkiomis ligomis, o taip pat onkologinės ligos.

Kas iššaukia delyrą?

  • Ūmios somatinės ligos – infekcijos, širdies infarktas, smegenų insultas.
  • Nukraujavimo sukelta anemija
  • Žemas arba aukštas gliukozės kiekis kraujyje
  • Dehidratacija
  • Kaulų lūžiai bei kiti sužalojimai
  • Vidurių užkietėjimas arba šlapimo susilaikymas
  • Skausmai
  • Kritimai
  • Miego trūkumas
  • Per didelė stimuliacija

Pagalba

  1. Atpažinkite ir stebėkite ūmiai atsiradusius smegenų funkcijos pakitimus.
  2. Susirinkite išsamią informaciją iš paciento artimųjų ar medicinos personalo, kurie gerai pažįsta pacientą. Pagrindiniai klausimai:
    • Kada simptomai prasidėjo?
    • Ar pasikeitimas įvyko staiga?
    • Ar pacientas pradėjo vartoti naujus vaistus?
    • Ar pacientas iš anksčiau turėjo kognityvinių funkcijų susilpnėjimą?
    • Kokia įprastinė paciento būklė, funkcinis lygis?
    • Ar pacientas nenutraukė staiga alkoholio vartojimo?
  3. Ieškokite delyro priežasčių
  • Ar galėjo delyrą sukelti vaistai ? (žiūrėkite vaistų priedą)
  • Nepastebėta infekcija arba ūmi liga
  • Kritimas su kaulų lūžiu
  • Žemas deguonies įsotinimas
  • Dehidratacija su elektrolitų pusiausvyros sutrikimu
  • Kraujavimas
  • Prasta mityba bei žemas gliukozės kiekis kraujyje
  • AKS kritimas
  • Skausmai
  • Šlapimo susilaikymas
  • Vidurių užkietėjimas
  • Lėtinių ligų pablogėjimas
  • Stresas – mažai miego, aplinkos pasikeitimas, nerimas, emociniai sukrėtimai
  • Sekite paciento smegenų būklę, elgesį.

4. Atlikite šiuos tyrimus

  • Išmatuokite AKS, pulsą, temp, deguonies įsotinimą
  • Atlikite šlapimo tyrimą
  • Išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo
  • Užrašykite EKG
  • Kraujo tyrimus – hemoglobinas, leukocitai, CRB, gliukozė, elektrolitai, kreatininas, GFR ir kepenų rodmenys
  • Digoksino kiekis kraujyje, jei vartoja šiuos vaistus

Gydymas ir sekimas

Gydant delyrą yra svarbiausia atrasti jį iššaukusią priežastį, tačiau ne visada pacientas greitai pasveiksta net ir taikant tinkamą gydymą.

Delyro gydymą sudaro:

  • Jį sukėlusių priežasčių išsiaiškinimas ir koregavimas. Pavyzdžiui, deguonies tiekimas, skysčių lašinimas, skausmo malšinimas, temperatūros mažinimas, šlapimo kateterio įvedimas.

  • Paciento vartojamų vaistų peržiūrėjimas, ar galėjo jie būti delyro priežastimi.

  • Aplinkos koregavimas – rami aplinka, artimieji šalia, pažįstamas personalas, geras miegas, gera mityba, matomoje vietoje laikrodis, kalendorius, geras apšvietimas dieną, naktį – ramybė, veikiantis klausos aparatas, tinkami akiniai, vengti tv, radijo bei kitų triukšmą keliančių aparatų.

  • Jei pacientas darosi neramus, išsivysto psichotiniai simptomai, būtina susisiekti su gydytoju.

Vaistai, kurie gali būti delyro priežastimi

  • Anticholinerginiai – skopolaminas, atropinas.
  • Antidepresantai – cipramilis, cipraleksas, remeronas, amitriptilinas
  • Skausmą malšinantys – kodeinas, morfinas, fentanilis, voltarenas, ibumetinas
  • Širdį bei kraujagysles veikiantys vaistai – metoprololis, digoksinas, furosemidas, dopegyt.
  • Kortikosteroidai – prednizolonas.
  • Vaistai Parkinsono ligai – madopar, sinemet, stalevo, sifrol.
  • Antiepileptiniai vaistai – tegretol, phenytoin, natrio valproatas.
  • Antipsichotiniai – nitrazepam, rohypnol, nozinan, prochlorperazinas.
  • Kiti CNS veikiantys vaistai – donepezil, ličio preparatai, diazepamas.
  • Antibiotikai ir sulfanilamidai.
  • Vaistai, veikiantys virškinimo sistemą – cerukal, omeprazol, , nexium, loperamid.
  • Antihistamininiai vaistai –zyrtec, cetirizinas.

Iš dalies delyro galima išvengti užtikrinant pacientui pakankamą skysčių tiekimą bei gerą mitybą, gerą aplinkos organizavimą, kai yra paprasta orientuotis vietoje ir laike, taip pat svarbu savalaikis ūmių ligų gydymas, akinių, klausos aparato devėjimas, kai tai būtina ir tinkamas darbo ir poilsio režimas, kokybiškas miegas.

Parengta pagal “I am delirium aware“ konferencijos medžiagą

Paskelbta

Terapinis skaitymas

Parengė: prof. dr. Brigita Kreivinienė

Knygų skaitymas gerina mūsų susikaupimą, atmintį, ugdo empatiškumą, bendravimo įgūdžius. Tai ne tik puikus ir prasmingas laiko praleidimas, kartu vienas iš metodų įveikti patiriamą stresą, gerina mūsų psichinę sveikatą. Mokomės skaitydami, taip renkame žinias, kurias paskui įtvirtinti reikia įgūdžių. Taigi, šiandien kalbame apie Terapinį skaitymą ir jo naudą.

Biblioterapija ar Terapinis skaitymas?

Galima diskutuoti, ar biblioterapija ir terapinis skaitymas yra sinonimai, ar šie terminai reiškia skirtingus patyrimus. Lietuvos biblioterapijos asociacijos narė, biblioterapijos praktikė bei pirmosios Lietuvoje biblioterapijos knygos autorė dr. Daiva Janavičienė sako, kad jai biblioterapijos terminas tikslesnis, tačiau abu jie kone sinonimai. Jos teigimu, „biblioterapija apibūdina tam tikro dokumento skaitymą ar naudojant kitą gilinimosi į turinį metodą, kuomet teikiama pagalba asmeniui. Biblioterapija skirstoma į klinikinę, reabilitacinę ir rekreacinę. Klinikine biblioterapija siekiama emocijų pažinimo ir socialinio elgesio bei santykių kaitos.

Skaitymas iš esmės žmogui teikia rekreacinę, edukacinę naudą“. Tyrėjos teigimu, „biblioterapijos nauda kildinama iš gilias istorines šaknis turinčio fakto, kad užrašas virš įėjimo į senovės biblioteką Egipte skelbė, kad tai „sielos vaistinė“. Tuo tarpu reabilitacinė arba edukacinė biblioterapija besiremianti skaitymu yra orientuota į asmens tobulėjimą, sudėtingesnio etapo įveikimą, kuris turi psichosocialinę naudą žmogui.

Knygų nauda

Knygų skaitymas iš esmės gali būti naudingas kaip žinių ir mokymosi šaltinis, skaitydami sužinome kažką nauja. Kita vertus, knyga ir įsitraukimas į skaitymą gali mus nukelti į naujus, nepatirtus nuotykius, teikti didžiulį pasitenkinimą, leisti išgyventi skirtingų herojų gyvenimus. Moksliniai tyrimai rodo, jog bent 30 minučių skaitymas gali sumažinti kraujospūdį, pulsą ir sumažina psichologinį stresą. Taip pat skaitymas bei dalijimasis mintimis grupėje plečia žmonių emocines, socialines, komunikacines kompetencijas.

Terapinis skaitymas – kas tai?

Margaret E. S. Forrest analizuoja, kad terapinio skaitymo nauda gali būti įvairi. Iš esmės, terapinis skaitymas gali būti suprantamas kaip „terapinis atrinktos literatūros naudojimas kartu su terapeutu“. Dr. D. Janavičienės teigimu, „biblioterapija yra pagalba žmogui per gilinimąsi į tekstus. Šis terminas žinomas jau daugiau nei 100 metų, o metodo kilmė siejama su faktais iš senovės istorijos. Terapinis skaitymas yra pagalba žmogui, tai gali padėti jam prisitaikyti sunkioje situacijoje, sumažinti vidinę įtampą, rasti atsakymus į egzistencinius, savęs pažinimo, vertybių klausimus.“

Mokslinės studijos rodo, kad terapinis skaitymas naudingas ne tik patiriant stresą ar ieškant atsakymų į gyvenimo dilemas. Terapinis skaitymas gali būti sėkmingai naudojamas, siekiant padėti vaikams bei suaugusiems, kurie susiduria su įvairiais gyvenimo pokyčiais, pavyzdžiui: išsiskyrimu, tėvų skyrybomis, įvaikinimu ar globa. Bei problemomis, kaip pavyzdžiui, esant dėmesio sutrikimui, negaliai, turint sveikatos problemų ir pan. terapinis skaitymas sėkmingai taikomas ir vaikams bei jaunuoliams su Aspergerio sutrikimu, kuomet procesas padeda jiems išplėsti savo ir kitų emocijų supratimą, geriau suprasti ir interpretuoti įvairias socialines situacijas.

Terapinis skaitymas depresijos įveikai

Geštalto terapijos praktikės Sonatos Lygnugarienės teigimu, „terapinis skaitymas gali būti naudingas daugeliui žmonių. Terapinis skaitymas gali būti kaip saviterapija. Unikalumas slypi tame, kad trumpas tekstas leidžia tyrinėti save kaip dvasinę asmenybę, pažvelgti į slapčiausias sielos gelmes. Todėl terapinio skaitymo užsiėmimai orientuoti į savęs pažinimą bei dvasinį augimą“. Štai autorės Forrest teigimu, mokslinė studijų analizė parodė, jog terapinis skaitymas dažniausiai analizuojamas kaip pagrindinis arba papildomas depresijos įveikos metodas, kuris itin svarbus psichinės sveikatos stiprinimui. Tokiais sėkmės atvejais dažniausiai kalbama apie klinikinę biblioterapiją, kuomet medicinos specialisto vedamas skaitymas naudojamas papildomai greta taikomo gydymo, kognityvinės elgesio terapijos bei kitų metodų. Veikiant komplekse, terapinis skaitymas gerina žmonių, sergančių depresija gyvenimo kokybę, bet ir padeda įveikti esančias kitas problemas, kaip: žalingus įpročius, valgymo sutrikimus, gali būti naudinga valdant panikos priepuolius.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Papildoma literatūra: https://doi.org/10.1046/j.1365-2532.1998.1530157.x

Paskelbta

PRADEDAMAS ĮGYVENDINTI TĖVYSTĖS PERDEGIMO IR VAIKŲ SU PSICHIKOS SUTRIKIMAIS PAGALBOS PROJEKTAS

VšĮ „Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centras“ kartu su partneriais: BĮ „Diemedžio“ ugdymo centru, BĮ „Kretingos rajono švietimo centru“ bei Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynu pradeda įgyvendinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą projektą pavadinimu: „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“. Bendra projekto vertė 42 244, 80 Eur, iš fondo yra skiriamas finansavimas – 40 132,56 Eur projekto veiklų vykdymui.

Vykdančių partnerių Projekto atidarymas

Projekto mokslinė vadovė prof. dr. Brigita Kreivinienė įvykusiame projektą vykdančių partnerių pirmajame atidarymo renginyje teigė, jog „Lietuvoje seniai kalbame apie „perdegimą“, jo reiškinį darbinėje aplinkoje. Tuo tarpu apie tėvystės perdegimą daugiau imta kalbėti ir tyrinėti apie 2018-uosius.

Į tėvystės perdegimo reiškinį žiūrima holistiškai, t.y., nagrinėjant šeimos fizinę, psichinę, socialinę, emocinę sveikatą, bei ieškodami prielaidų jai užtikrinti. Lietuvos ir užsienio tyrinėjimai bei praktika rodo, jog plečiasi vaikų sergamumo psichinėmis ligomis duomenys, jų kasmet daugėja“. Ypatingoje Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno aplinkoje birželio 8 d. įvykusiame susitikime partneriai aptarė, jog pagalbos tėvams ir vaikams poreikis poreikis auga, todėl šis savalaikis projektas bus svarbus prisidedant prie tėvų sveikatos stiprinimo bei vaikų su psichikos sutrikimais integracijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamo projekto: „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“ įgyvendinimo komanda.

Nors ir nepakanka mokslinių duomenų, leidžiančių teigti, kad tėvai, auginantys vaikus su psichikos ir elgesio sutrikimais dažniau susiduria su tėvystės perdegimo sindromu, tačiau, nepaneigiama, jog šios šeimos susiduria su didesniais biologiniais, vystymosi, mokymosi, psichologiniais, socialiniais bei stigmatizavimo sunkumais ir iššūkiais. O šie reiškiniai kaip sudėtiniai gali prisidėti prie tėvystės perdegimo išsivystymo. Šiuo projektu bus siekiama ne tik plėsti žinias, tėvystės problemų sprendimų įgūdžių plėtrą, sveikatos stiprinimą per inovatyvias metodikas, tačiau ir organizuojant intervizijas, meno ir kultūros prieinamumo metodus.

Taip pat, kita problema, kurią sprendžia šis projektas – vaikų ir jaunuolių su psichikos sutrikimais neurosensomotorinės problemos ir žinios apie tai. Pasaulinio lygio mokslininkai kalba apie tai, jog net 95 proc. vaikų ir jaunuolių, turinčių psichikos sutrikimus, susiduria su neurosensomotorinėmis problemomis, o jų nesprendimas, nesupratimas apie šias problemas įtakoja ir prastesnę integraciją į bendruomenę. Taigi, šiame projekte numatytos įvairios veiklos, kurios iš dalies prisidės prie metodinės sklaidos bei supratimo vykdymo Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonuose, tačiau tuo neapsiribos.

Projekto veiklose numatyta įdiegti naują metodinę interneto svetainę, sukurti metodinį vadovą apie neurosensomotorikos problemas ir kultūros bei meno metodų prieinamumą, bus organizuojami žymių Lietuvos profesionalų, psichoterapeutų, psichologų, biblioterapeutų, intervizorių ir kt. specialistų mokymai tėvams ir vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Paskelbta

Kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai). Ką būtina žinoti?

Kraują skystinantys vaistai tablečių forma skiriami profilaktiškai pacientams, kurie yra didesnėje rizikoje kraujo trombų išsivystymui  arba gydymui, kai trombai išsivysto ir kemša kraujagysles.

Dažniausios priežastys peroralinių antikoaguliantų skyrimui yra šios:

  • Giliųjų venų trombozė – kai trombas susidaro kojų, šlaunies ar dubens venose.
  • Plaučių embolija
  • Prieš operacijas – šlaunies, kelio sąnario keitimo ir kt.
  • Prieširdžių virpėjimas – didelė smegenų insulto rizika, o ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems dar ir širdies nepakankamumu, diabetu, aukštą AKS turintiems, širdies infarktu, krūtinės angina.
  • Didelio laipsnio širdies nepakankamumas bei turintiems dirbtinį širdies vožtuvą.

Vaistų grupės

Antitrombocitiniai vaistai – vaistai, slopinantys trombocitų funkciją.

Aspirinas arba acetilsalicilo rūgšis – vienas labiausiai žinomų ir plačiausiai naudojamų vaistų kraujo trombų profilktikai ir gydymui. Paprastai profilaktiškai skiriama nedidelė dozė aspirino 75 -100 mg, tačiau jei trombas jau atsirado būtina mažiausia 300 mg dozė, kad praeitų kepenų barjerą ir pasiektų trombą.

Pašaliniai reiškiniai – kraujavimo, skrandžio opos rizika, alerginės reakcijos, astma.

Mažesnėmis pašalinėmis reakcijomis pasižymi Klopidogrel (Plavix). Tyrimai rodo, jog vartojant šį vaistą geresnės širdies infarkto bei galvos smegenų insulto išeitys.

Kraujo krešėjimo faktorius slopinantys vaistai – tai vieną ar kelis kraujo krešėjimo faktorius slopinantys vaistai.

Warfarinas (Orfarinas, Marevan) – vitamino K antagonistas. Vitaminas K yra būtinas keletui kraujo faktorių susidarymui (faktorius II, VII, IX, X), kurie būtini kraujo krešėjimui.

Warfarinas jau esančių kraujo faktorių nepanaikina, tačiau blokuoja naujų susiformavimą. Jau esantys faktoriai kraujo sistemoje cirkuliuoja ir palaipsniui išnyksta per 3-5 dienas, tai būtina žinoti pradėjus gydymą. Esant trombams skiriama dažniausiai pradžioje heparino, kol warfarinas pasiekia norimą terapinį efektą.

Warfarinas vartojamas trombų profilaktikai esant prieširdžių virpėjimui, turintiems dirbtinius širdies vožtuvus, po giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos.

Gydymo efektas kontroliuojamas matuojant kraujyje INR bei protrombino aktyvumą.

Esant trombams venose, sergant lėtiniu prieširdžių virpėjimu – INR turėtų būti  2-3.

Turintiems  dirbtinį širdies vožtuvą – INR 2,5 – 3,5.

Jei INR pakilo 4,5 – didelė kraujavimo rizika, pvz smegenyse.

Jei INR mažas – iškyla trombų rizika, todėl vartojant warfariną būtina nuolatinė gydytojo priežiūra bei kontroliniai kraujo tyrimai, kurių pagalba dozuojami vaistai.

Vartojant warfariną būtina žinoti, jog vaisto efektyvumą gali paveikti kiti vaistai, maistas, gėrimas.

  • Warfarinas nevartotinas su nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais – ibumetinu, naproksenu, diklofenaku (tepalą galima vartoti), aspirinu. Stiprina Warfarino poveikį.
  • Jonažolės gali sumažinti warfarino poveikį.
  • Maisto produktai gausūs K vitamino, gali sumažinti warfarino poveikį. Dažniausiai žaliosios lapinės daržovės.
  • Alkoholis, o ypač dideli jo kiekiai padidina INR rodiklius ir didina kraujavimo riziką.

Naujos kartos geriamieji antikoaguliantai

Šie vaistai yra tiek pat efektyvūs kaip ir  warfarinas bei mažos molekulinės masės heparinai. Juos naudoti patogu, nereikia atlikinėti kraujo tyrimų kas 4-6 savaites, geriama nustatyta dozė kasdien. Šie vaistai yra brangesni, tačiau sumažėja vizitų pas gydytoją, kraujo tyrimų atlikinėjimų.

Naujieji antikoaguliantai

Apiksaban (Eliques)

Dabigatran (Pradaxa)

Rivaroksaban (Xarelto)

Edoksaban (Lixiana)

Trūkumai

  • Išgėrus dideles šių vaistų dozes suicidiniais tikslais, nėra jiems antidoto (priešnuodžio), išskyrus vaistą – dabigatran (Pradaxa).
  • Nėra specifinių kraujo tyrimų, kurie atspindėtų šių vaistų antikoaguliacinį poveikį, todėl perdozavimas dažnai pastebimas tik prasidėjus kraujavimui. Jei kraujuojama į smegenis – iškyla grėsmė gyvybei.
  • Naujos kartos antikoaguliantai yra trumpo veikimo. Tai reiškia, jog užmiršus išgerti dozę, vaisto efektas greitai sumažėja, o tai gali paskatinti trombų atsiradimą.

Atmintinė, vartojantiems kraują skystinančius vaistus

  • Visada gerkite gydytojo nustatytą vaisto dozę. Jei vieną dieną pamiršote išgerti vaistų, negerkite dvigubos dozės.
  • Jei vartojate warfariną, gerkite jį tuo pačiu dienos metu.
  • Jei lankotės pas dantų gydytoją ar kitą specialistą poliklinikoje, ligoninėje, būtinai informuokite apie vartojamus  kraują skystinančius vaistus.
  • Kiti bereceptiniai vaistai, maisto papildai, alkoholis, gali turėti įtakos kraują skystinančių vaistų poveikiui, ypač warfarinui. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
  • Pastebėjus kraujosruvas ant odos, prasidėjus kraujavimui iš nosies, gleivinių, būtinai kreipkitės į gydytoją.
  • Visada atidžiai perskaitykite vaistų informacinį lapelį.
Paskelbta

Moters širdies sveikata

Ar žinojote, jog viena dažniausių moters mirties priežasčių – širdies ir kraujagyslių ligos?

Anot PSO, aukštas kraujo spaudimas yra viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje, tai sudaro net 90 proc. visų mirčių atvejų dėl širdies ir kraujagyslių ligų.  

Kitos moters mirtingumo priežastys – širdies infarktas, smegenų insultas, širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas.

Norvegijos klinikinės kardiologijos profesorė Eva Gerds vadovauja gana naujam tyrimų centrui Haugelande, kurio sritis – moters širdies ligos.

Jei anksčiau teigta, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) labiau būdingos vyrams, tai šiuo metu matyti, jog tai ne ką mažesnė ir moterų problema. Profesorė išskiria keletą priežasčių, kodėl moterys pasivijo vyrus ŠKL sergamume.

Pirma, daugumos moterų gyvenimo stilius supanašėjo su vyrų stiliumi. Jos daug dirba, siekia karjeros, rūpinasi namais ir vaikais. Toks “supermoters“ vaidmuo kelia daug streso gyvenime. Yra daug tyrimų, įrodančių, jog stresas moterims yra žymiai pavojingesnis nei vyrams bei provokuoja ŠKL. Stresas yra vienas labiausiai įtakojančių faktorių ŠKL atsiradimui.

Kita priežastis – moterų ŠKL yra mažai ištirtos, tyrimų daugiau atlikta su vyrais, be to moterų ŠKL gali pasireikšti skirtingai.

Moteris – tai ne mažas vyras

Pradėjusi dirbti ligoninėje bei naudotis  ultragarso tyrimu širdies ištyrimui, gyd. E. Gerds pastebėjo, jog vyrų ir moterų širdys yra skirtingos. Skyrėsi ne tik širdies dydžiai, bet ir gebėjimas pumpuoti kraują. Deja, turėjo praeiti nemažai laiko, kol tai buvo oficialiai pripažinta.

Tai kokie tie skirtumai?

Moterys turi mažesnę širdį ir mažesnio spindžio arterijas. Tokie anatominiai ypatumai gali sąlygoti aukštą kraujo spaudimą bei širdies raumens sukietėjimą.

Širdies raumuo gauna mažiau deguonies, badauja, tad įvyksta širdies infarktas. Įprastas širdies kraujagyslės atkimšimas PCI (perkutaninė koronarinė intervencija) būdu šio tipo infarktui netinka.  Tai vadinama 2 tipo širdies infarktu, kuris įvyksta dėl padidinto deguonies poreikio ar sumažinto deguonies aprūpinimo. Šio tipo infarkto žmonių koronarai būna “švarūs“, o patys pacientai dažnai kelia klausimą, ar man tikrai buvo infarktas. Tyrimai rodo, jog moterys dažnai pradelsia širdies infarktus namie, atvyksta į gydymo įstaigą pavėluotai, jau įvykus komplikacijoms.

Kitas skirtumas – moterų širdis pasižymi geresne išmetimo frakcija (širdies pompa). Nors tai atrodo teigiamas anatominis išskirtinumas, tačiau tai gali tapti trukdžiu diagnostikoje. Pavyzdžiui, moters širdis dėl aukšto kraujospūdžio sustorėja, tampa mažiau judri, vystosi širdies nepakankamumas, tačiau širdies išmetimo frakcija išlieka normali. Remdamiesi tai gydytojai gali neskirti visų būtinų tyrimų moters širdies ištyrimui, o to pasekoje  liga vystosi toliau bei blogina moters gyvenimo kokybę.

Kraujo tyrimai

Moters širdies infarkto požymiai dažnai būna difuziniai – stipraus skausmo krūtinėje gali nebūti, tačiau gali kankinti stiprus nuovargis, dusulys, nevirškinimas, pykinimas, įtampa ir skausmas nugaroje, rankose, žandikaulio ar sprando srityje. Tai neretai nurašoma kitiems sveikatos sutrikimams.

Abejones dėl įvykusio širdies infarkto gali išsklaidyti kraujo tyrimas – troponino tyrimas.

Troponinas – tai raumenų ląstelėse randamas baltymas. Pažeidus raumenų ląsteles, pvz. įvykus širdies infarktui, troponinas išmetamas į kraujotaką ir jį galima išmatuoti laboratoriniu būdu.

Kitas ŠKL simptomas gali būti dusulys. Moterys neretai tai nurašo antsvoriui. Būdinga, jog nuo 40 metų moterims pradeda kauptis pilvo riebalai, suapvalėja sėdmenys ir šlaunys. Pilvo riebalai gamina pavojingas sveikatai medžiagas, kurios didina kraujo spaudimą bei turi įtakos ŠKL vystymuisi.

Esant dusuliui svarbu matuoti kraujo spaudimą, užrašyti EKG bei atlikti kraujo tyrimus. Dusulį gali sąlygoti skydliaukės ligos, žemas hemoglobino kiekis, o taip pat tai ir širdies nepakankamumas. Širdies nepakankamumo diagnozę gali patvirtinti NT – proBNP kraujo tyrimas. Tai medžiaga, kuri išsiskiria į kraują iš širdies raumenų ląstelių, esant ūmiam ir lėtiniam širdies nepakankamumui.

Stresas ir lėtinis uždegimas

Šiuo metu daugiau žinoma kaip ūmus ir lėtinis stresas veikia moters organizmą.

Stresas paveikia tam tikras smegenų dalis per simpatinę nervų sistemą – nervų sistemos dalį, kuri nepriklauso nuo mūsų valios. Smegenys siunčia signalus širdžiai, kraujagyslėms, antinksčiams bei imuninei sistemai.

Antinksčiai gamina streso hormonus – kortizolį, adrenaliną, noradrenaliną, o tai priverčia širdį stipriau ir intensyviau plakti, kraujagyslės susitraukia. Imuninė sistema aktyvuojama.

Ląstelės iš kaulų čiulpų bei blužnies ima migruoti kraujagyslių sienelėmis ir sukelia uždegimą širdies ir kraujotakos sistemoje. Užsiveda lėtinio uždegimo procesai. Širdis daužosi, kraujo spaudimas kyla, veidas raudonuoja, atsiranda nerimas, o anksčiau ar vėliau tai priveda prie ŠKL.

Vienas efektyviausių būdų kovoti su lėtiniu stresu – fizinis aktyvumas, tačiau saikingas. Dideli krūviai sporto salėje gali dar labiau padidinti streso lygį organizme. Ramūs, ilgi pasivaikščiojimai gamtoje – vienas geriausių vaistų nuo streso.

Matuokitės arterinį kraujo spaudimą (AKS)

Nors kartą per metus moterims būtina pasimatuoti kraujo spaudimą, atradus padidintą, matuojama dažniau.

Kaip matuoti AKS?

  • Matuokitės tuo pačiu dienos metu.
  • Prieš matavimą atsisėskite, atsipalaiduokite 5 min.
  • Atlikite 3 matavimus iš eilės, su 1 min intervalu.
  • Dviejų paskutinių matavimų vidurkis, bus jūsų tikrasis AKS.
  • AKS turėtų būti mažesnis nei 135/85 mmHg.

Svarbu tiek viršutinis (sistolinis), tiek apatinis (diastolinis) spaudimas.

Diastolinio spaudimo padidėjimas gali didinti riziką sirgti inkstų ligomis, smegenų insultu. Širdies ligos susijusios su padidintu sistoliniu spaudimu.

Paskutinės naujienos

Ilgą laiką buvo manoma, jog vyrų ir moters  širdies ir kraujagyslių anatominiai skirtumai yra nulemti  moteriškų hormonų, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai susiję su X -chromosoma, kuri turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai bei imunitetui. Tai nauja tyrinėjimų sritis ir kol kas visi atsakymai dar nežinomi.

Parengta pagal Sykepleien, 2023 01 “Stress er farligst for kvinnehjertet“ Marit Fonn

Paskelbta

Apie injekcijas į raumenis ir jų atlikimo techniką

Injekcija į raumenis daugeliui slaugytojų yra įprasta, rutininė procedūra, dažnai atliekama automatiškai, daug negalvojant ir nesvarstant. Neretai tai viena pirmųjų rimtesnių manipuliacijų, kurios išmokstama pirmajame medicinos kurse.

Injekcijos į raumenis – tai vaistų suleidimas į raumenis, kai reikalinga gana greita vaisto absorbcija bei prailgintas vaisto veikimas.

Injekcijos vieta

Suleidus vaistus į raumenis, vaistai susikaupia po raumens fascija bei riebaliniu poodiniu sluoksniu bei gana sparčiai absorbuojami į kraujo tėkmę per raumenų skaidulas.

Injekcijos vietos pasirinkimas priklauso nuo leidžiamų vaistų, jų kiekio, paciento amžiaus bei būklės.

Išskiriamos 3 raumenų grupės, tinkamos injekcijoms į raumenis:

  1. Žasto deltinis raumuo

Deltinis rankos raumuo fiziologiškai yra gana nedidelės raumenų masės, tad injekcijos į šį raumenį rekomenduojamos iki 2 ml. Ši vieta tinka imunizacijai bei vyresniems vaikams.

2. Sėdmenų raumenys

Plačiausiai naudojama vieta, atliekant injekcijas į raumenis. Rekomenduojama injekuoti vaistus į šiuos sėdmens raumenis:

Šoninis sėdmenų raumuo (lot. ventrogluteus) tinka injekcijoms iki 3 ml, šis raumuo neturi didelių praeinančių nervų ar kraujagyslių, gana arti riebalų sluoksnis, gera vaistų absorbcija, ypač tinka atlikti aliejinėms depo tipo injekcijoms.

Užpakalinis sėdmenų raumuo (lot. dorso gluteus) – rekomenduojama injekcijoms iki 4 ml, tačiau šios dalies raumens naudojimas yra susijęs su rizika pažeisti sėdimąjį nervą, o taip pat šioje vietoje gana platus kraujagyslių bei nervų tinklas. Taip pat čia vyksta lėtesnė vaistų absorbcija, o tai padidina riziką vaistų sankaupai raumenyje bei vaistų perdozavimui.

3. Keturgalvis šlaunies raumuo, o ypač tiesusis šlaunies raumuo (lot.rectus femoris) bei šoninis platusis (lot.vastus lateralis).

Tiesusis šlaunies raumuo bei šoninis platusis šlaunies raumuo rekomenduojami injekcijoms į raumenis iki 5 ml suaugusiems žmonėms.

Vaikams ir kūdikiams injekcijas į raumenis bei gilias poodines injekcijas rekomenduojama atlikti į priekinę šoninę šlaunų dalį. Injekcijos į sėdmenis vaikams nerekomenduojamos. Injekuojamų vaistų kiekis 1-3 ml.

Yra įrodymų, jog mažesni suleidžiamų vaistų kiekiai užtikrina geresnę absorbciją bei mažiau kyla pašalinių reakcijų.

Yra rekomendacijų, didesnius nei 4-5 ml vaistų kiekius suleisti atskiromis injekcijomis.

Kokią adatą pasirinkti?

Adata injekcijoms į raumenis turi būti pakankamo ilgio, kad praeitų poodinius riebalus ir pasiektų raumenis.

Mitas – atliekant injekcijas į raumenis mėlyna adata 23 G, mažiau skauda, nei injekuojant vaistus žalia adata 21 G. Kitas mitas, jog žalia adata tinka tik nutukusiems pacientams. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka adatos ilgis.  Injekcijos į raumenis tikslas – kad vaistai pasiektų raumenis,  o ne tik paodį.

Suaugusiems rekomenduojamos adatos ilgis – 25mm -38mm.

Vaikams -16 mm

Tačiau visada būtina atsižvelgti į individualius skirtumus – amžių, poodinius riebalus, lytį. Ilgesnės adatos gali prireikti moterims, sveriančioms 60-90 kg.

Odos paruošimas

Prieš daug metų buvo mokama prieš injekcijos atlikimą odą dezinfekuoti trimis tamponėliais. Rekomendacijos šiuo klausimu per paskutinius dešimt metų pasikeitė. Anot PSO, sveikiems, jauniems asmenims, turintiems sveiką, nepažeistą odą, odos dezinfekavimas nėra būtinas prieš injekciją.

Tuo tarpu siūloma odą dezinfekuoti tik vyresniems žmonėms arba turintiems susilpnėjusį imunitetą, o taip pat jei injekcija atliekama šalia infekuotos ar bakterijomis užkrėstos vietos.

Be abejo, būtina atsižvelgti ir medicinos įstaigose esančius higienos standartus bei rekomendacijas.

Paciento padėtis

Tinkama paciento padėtis sumažina paciento diskomfortą injekcijos metu. Čia svarbiausia – raumens atpalaidavimas. Injekuojant vaistus į deltinį raumenį, paprašykite, jog pacientas uždėtų plaštaką ant juosmens.

Atliekant injekcijas į sėdmenis ar šlaunis, paprašykite paciento atsigulti ant šono kniūbsčiomis, sulenkti kojas per kelius ar kojų pirštus nukreipti į išorę, taip pat galima atlikti ir sėdimoje padėtyje.  

Mitas – atliekant injekcijas, svarbu neįsmeigti adatos iki jos sustorėjimo, būtina palikti kelių milimetrų tarpą tarp odos ir adatos sustorėjimo. Dažnai ši situacija aiškinama, jog tarpas būtinas tam, kad jei adata nulūžtų, būtų galima lengviau ją ištraukti. Šis mitas gajus nuo tų laikų, kai būdavo naudojamos daugkartinės sterilizuojamos adatos, kurios aukštoje temperatūroje nuo dažno naudojimo pasižeisdavo, naudojant vienkartines adatos, tai nėra būtina.

Atlikimo technika

Injekcijos į raumenis dūris turėtų būti atliekama tarsi strėlytės metimas į taikinį – staigus ir tikslus. Rekomenduojamas dūrio kampas 90 laipsnių.

Vaistų suleidimo greitis – 1ml per sekundę, o taip pat reikėtų atsižvelgti ir į vaistų gamintojo rekomendacijas.

Prieš ištraukiant adatą po vaistų suleidimo, rekomenduojama apie 10 sek palaukti, taip išvengiama vaistų išbėgimo.

Ar reikia aspiruoti – atitraukti stūmoklį atgal, patikrinti ar nepataikėm į kraujagyslę įvedus adatą į raumenis?

Paprastai ne, nebent injekcijai pasirenkama platų kraujagyslių tinklą turinti vieta – užpkalinis sėdmens (lot.dorsogluteal) raumuo.

Injekcijų į raumenis komplikacijos ir rizikos

Komplikacijos dažniausiai kyla dėl prastos atlikimo technikos, žinių, įgūdžių trūkumo, nepakankamos slaugytojo kompetecijos.

Sėdimojo nervo pažeidimas gali atsirasti dėl klaidingai atliekamos injekcijos, o tai gali sukelti ilgalaikį skausmą ir net paralyžių, todėl mažiau įgudusiems slaugytojams nerekomenduojama injekuoti vaistų į užpakalinį sėdmenų raumenį.

Dažniausios netinkamos injekcijos į raumenis komplikacijos:

  • Kraujavimas
  • Abcsesas
  • Celiulitas
  • Audinio nekrozė
  • Granuloma
  • Raumens fibrozė
  • Kontraktūros
  • Hematoma
  • Kraujagyslių, kaulų bei periferinių nervų pažeidimai
  • Skausmas
  • Tendonitas
  • Infekcija

Slaugytojo žinios ir įgūdžiai yra būtini siekiant išvengti nereikalingų komplikacijų. Būtina išmanyti anatomiją bei anatomines ribas paciento kūne, kad būtų galima teisingai pasirinkti injekcijų vietas.

Skausmas

Ar injekcija į raumenis bus skausminga, priklauso nuo daugelio faktorių:

  • Paciento nerimo/baimės
  • Paciento padėties injekcijos metu
  • Suleidžiamo vaistų kiekio ir suleidimo greičio
  • Injekcijos technikos
  • Pasirinktos injekcijos vietos
  • Adatos storio ir ilgio

Taip pat siūlomos kelios strategijos skausmo mažinimui:

  • 10 sek spaudžiama vieta pirštu, kur bus injekuojami vaistai.
  • 2 adatų naudojimas – viena adata pritraukiami vaistai, kita – leidžiami vaistai į raumenis.
  • Ilgesnės adatos naudojimas, bei pasirinkimas – šoninis sėdmens raumuo.
  • Dėmesio nukreipimas, ypač atliekant injekcijas vaikams.

Pastebėtas lyčių skirtumas vertinant injekcijų į raumenis skausmingumą. Moterys dažniau nei vyrai skundžiasi skausmu atliekant injekcijas į raumenis. Tai siejama su raumenų ir riebalinio audinio fiziologija, kuo daugiau riebalinio audinio, tuo daugiau skausmo receptorių.

Trumpa santrauka kaip atlikti injekcijas į raumenis

  • Nusiplaukite ir dezinfekuokite rankas, kad sumažintumėt infekcijos riziką.
  • Patikrinkite paciento tapatybę.
  • Paruoškite pacientą ir informuokite, ką darysite.
  • Paguldykite ar pasodinkite pacientą.
  • Būkite susipažinęs su vaistu, indikacija, doze, skyrimo būdu, kokiu greičiu injekuosite, kokie galimi pašaliniai reiškiniai.
  • Visada teikite pirmenybę šoniniam sėdmens raumeniui (ventrogluteal), o ypač atliekant gilias injekcijas į raumenis.
  • Apžiūrėkite odą bei įvertinkite pacientą.
  • Jei injekcijos į raumenis atliekamos dažnai, būtina kaitalioti injekcijas vietas, dokumentuokite, kur suleidote.
  • Staigiu judesiu, 90 laipsniu kampu įsmeikite adatą iki jos sustorėjimo ir suleiskite vaistus greičiu 1 ml per sekundę.
  • Prieš ištraukiant adatą palaukite apie 10 sek.
  • Nemasažuokite ir netrinkite injekcijos vietos.
  • Stebėkite pacientą po injekcijos.
  • Dokumentuokite.

Slauga – tai nuolat besivystantis mokslas, todėl slaugytojams, net ir turintiems didžiulę darbo patirtį, svarbu atnaujinti slaugos žinias, paremtas naujaisiais tyrimais bei kritiniu mąstymu.

Šaltiniai:

1. Intramuscular injection technique: an evidence-based approach. Nursing standart.29,4, 52-59, Ogston-Tuck S., 2015

2. Rituals in nursing :intramuscular injections. Journal of clinical nursing 23, 3583-3588, Kathleen Greenway, 2014